Sveiki gyvi,
Ko gero seniai ką nors begirdėjom iš 2 vėjų, tačiau šio reiškinio priežasties negaliu paaiškinti, ar tai užsimirštu, ar tai nesinori rašyti, ar tai nežinau temos, ar tai šiaip kažkas sutrukdo, bet belekokiu atveju šiandiena įrašas yra. Su tokia ypatinga proga, kadangi šiandien švenčiu savo jubiliejų – 20ąjį gimtadienį.. Nepaisant to, kad guliu lovoj su termometru ir arbatos puodeliu. Puikus gimtadienis 
JOOOO..
Žiūrėti reportažą apie Speeddating (1h 57min)
Belieka nesusirgti žvaigždžių liga
Kažkada buvo Lietuvos ryto televizija:
Kažkada buvo ir TV3
Kažkada buvo bandymas patekti į sport1 televiziją, tačiau, deja, atrankos neperėjau. Neslėpsiu, jog patirtis televizijoje būtų vienos didžiausių svajonių išsipildymas
Iš tiesų, ko gero, tai ir yra vienintelė normali daina, kurioj figuruoju net ir aš! Kadangi kolega sakė, jog šios šūdinos dainos nebe perdainuosim, o man kažkaip knieti pasidalinti ja ir su jumis Įdomiausia, jog visu 100% ji yra mūsų: mano žodžiai, jo muzika..
Esmė, kad daugiau laiko praleidome rašydami žodžius ir siekdami atpalaiduoti balso stygas visokiais svaigiaisiais gėrimais, tad susidainavimo trūksta, bet juk mes muzikos mokyklos nelankėm 
Enjoy
Šiandien buvau futbole, žaidė Ekranas ir Banga, atrodytų nieko keisto, kadangi būna dienų, kai pačiam tenka būti varžybų pranešėju, tad įvykis nereikšmingas, tačiau iš tiesų šis atėjimas į stadioną buvo po gana ilgo laiko.. Ir drąsiai galiu pasakyti, kad po šio karto vėl ilgam nesinori grįžti į stadioną..
Galima sakyti, jog todėl, kad Ekranas sužaidė lygiosiomis ir nedemonstravo tokio žaidimo, kokį priklausytų demonstruoti, bet tai visai ne dėl to. Ypatingai nuliūdino vietinė fauna. Suprantama, kad kiekviena komanda kartais suklumpa ant menkiausio grumsto , ant kurio neturėtų suklupti. Taip atsitiko ir šiandien, tačiau iš kur tas noras smerkti savo miesto komandą? Kodėl vietoj to, kad dar stipriau palaikyti Ekraną reikia skanduoti “Banga, Banga, Banga!!!”? Mano giliu įsitikinimu, tai tik erzina pačią komandą, kitus žmones, kurie atėjo palaikyti ir to pasekmė mažesnis lankomumas, o kartu gal net ir prastesni rezultatai.. Man tai buvo neskanu, nė neabejoju, jog taip galvoju ne aš vienas. O svarbiausia, kad dažniausiai tie rėksniai, būna pensininkai, kuriuos nemokamai įleidžia į stadioną. O štai jų atsidėkojimas..
Kitas pavyzdis – krepšinis, kaip žinia esu Panevėžio “Techaso” varžybų pranešėjas. Stengiuosi savo rėkavimais užvesti publiką, užvesti žaidėjus ir užsivesti pats, tačiau dažnai to padaryti neišeina – kodėl? Dėl žiūrovų. Smagu, kai būna tokios varžybos, kaip su Šiauliais, kuomet Techasas įveikia favoritą ne kelių taškų persvara, minia ošia, salėje toks triukšmas, kokio nesu girdėjęs nė karto, tačiau kitas pavyzdis, kai Techasui fatališkai nesiseka ir labai prastoje dvikovoje nusileidžiama Klaipėdos Neptūnui, tuomet girdi tik neigiamas nuomones, klubo ir žaidėjų juodinimą.
Tačiau ar žiūrovai turi ateiti į varžybas tik tada, kai pastoviai laimima? Ne, tada žiūrovų nė nereiktų, kadangi komanda laimėtų ir be jų – aistruoliai reikalingiausi sunkiausiais epizodais, kai yra pralaimima ir stengiamasi pakilti į lemiamą mūšį bei laimėti karą. Esu ne kartą pastebėjęs, kai CIDO Arenoje gaudžia didžiulis triukšmas, Techasas žaidžia lyg ant sparnų, o priešininkai pasimeta, tad kodėl negalėtų žmonės palaikyti savo komandos nuo pirmos iki paskutinės minutės taip, kaip palaiko paskutinio ketvirčio tris paskutiniąsias mintues, kuomet žaidžiama taškas į tašką? Kodėl reikia ateiti į varžybas ir gliaudėti sėmkes? Juk geriau palaikyti savo miesto komandą, žavėtis krepšiniu ir išeiti pakeltomis galvomis, kadangi ką tik buvo nugalėtas dar vienas varžovas.
Išvada labai paprasta ir būdinga daugeliui lietuvių – niekada nereikia nusivilti savo mėgstama komanda – tiesiog reikia ją palaikyti! Už tai jie jums neliks skolingi.. Kodėl sunkiausiais momentais turime atsukti nugarą tiems žmonėms, kuriuos kitais atvejais aukštiname? Būkime kaip Pirmoji Armada, kuri ir nelaimėje ir laimėje palaikys tą komandą, kurią jie labiausiai myli! Būkime kaip Techaso fanai, kurie stengiasi tapti tokiais, kokie yra PA.
Aš čia buvau senai. Iš tiesų pats pasiilgau rašymo, norisi prisėsti, įsijungti tinklaraštį ir rašyti, rašyti, rašyti, bet neišeina.. Tingiu, ko gero, arba neturiu ko pasakyt, nors greičiau pirmasis variantas, nes ką pasakyti tikrai turiu, tačiau kažkodėl niekad to nepadarau. Per tą laiką įvyko nemažai dalykų, ir taip, tai tiesa mane išmetė iš barako. Taip, tai tiesa, dabar gyvenu kamčiatkoj. Taip, tai tiesa, mano kambariokai yra šaunesni nei turėjau. Taip, tai tiesa, išėjau iš darbo, geriau būsiu bedarbis. Taip, tai tiesa, buvau pokalbyje dėl darbo sport1 televizijoje. Taip, tai tiesa, manęs ten neatrinko, ir neturėjo, ėjau sirguliuojantis, pasirodžiau prastai. Ir vėl.. rodosi parašiau tiek ne daug, o jau užtingau
Arnas irgi sakė, kad niekaip neranda laiko normaliai prisėsti, gaila, nes aš irgi nerandu, o galvojau, jog jis patemps savo įrašai mūsų vėjus.
Tad, mielas dienoraštėli, prisižadu, jog kitą kartą, kai sugalvosiu mintyse ką į tave įrašyti, sėsiu ir tai padarysiu! Na, o jūs mielieji skaitytojai, tikiuosi, kad irgi laukiate įrašų, nes jau ne vienas klausė kas man atsitiko Nieko, demotyvacija.
Beje, laukiam šimtojo gerbėjo FACEBOOK’e, jam, sakiau, pasiūlysiu puodelį kavos nemokamai ) Arba dar kokį vėją!
16d. 00:46 Mantas, 22: butu malonu pabendrauti su protinga mergina, kuri nestudijuotu vadybos, ekonimikos, teises.
Mantas su nekantrumu laukia tavęs! Galbūt tu esi ta protinga mergina, kuri būtinai neturi studijuoti ekonomikos, teisės ar vadybos! Tik įdomu, ar jos dėl to neprotingos, ar jau per ne lyg daug protingos?
Vienu žodžiu, nesuprasi žmogaus užgaidų
Vienas kolega rado vienokį mašinos apipavidalinimą:
Aš, deja, tokio gražaus dalyko neradau….
Mes su Arnu pagalvojom ir nusprendėm šią komunistišką šventę paminėti ir mūsų tinklaraštyje!
Taigi sveikinam visas merginas ir moteris, kurios lankosi čia, skaito ir komentuoja!
(sun)(F)(sun)(sun)(sun)(F)(sun)(sun)(sun)(F)(sun)
(sun)(F)(F)(sun)(F)(F)(F)(sun)(F)(F)(sun)
(sun)(F)(F)(F)(F)(F)(F)(F)(F)(F)(sun)
(sun)(F)(F)(F)(F)(F)(F)(F)(F)(F)(sun)
(sun)(sun)(F)(F)(F)(F)(F)(F)(F)(sun)(sun)
(sun)(sun)(sun)(F)(F)(F)(F)(F)(sun)(sun)(sun)
(sun)(sun)(sun)(sun)(sun)(F)(sun)(sun)(sun)(sun)(sun)
(sun)(sun)(sun)(F)(sun)(F)(sun)(sun)(sun)(sun)(sun)
(sun)(sun)(sun) (sun)(F)(F)(sun)(F)(sun)(sun)(sun)
(sun)(sun)(sun)(F)(sun)(F)(F)(sun)(sun)(sun)(sun)
(sun)(sun)(sun)(sun)(F)(F)(sun)(sun)(sun)(sun)(sun)
(sun)(sun)(sun)(sun)(sun)(F)(sun)(sun)(sun)(sun)(sun)
(h)(h)(h):)(h):)(h):)(h):)(h):)(h)(h)(h):)(h):)(h):)(h)(h)(h):) (h)(h)(h) (h)
(h)(h):):)(h):)(h):)(h)(h):):)(h):)(h):)(h):)(h):)(h):)(h):) (h):)(h) (h)
(h)(h):)(h):)(h):)(h)(h):):)(h):)(h):)(h):)(h):)(h):)(h):) (h)(h)(h) (h)
(h)(h)(h):)(h)(h)(h):)(h):)(h):)(h)(h)(h):):)(h):):)(h)(h)(h):) (h):)(h)
(h)(h)(h) (h)
Visą šitą dalyką nusikopijuokite į skype ir pamatysite kas gaunasi 
Geros šventės!
Bene daugiausiai kalbų, komentarų ir liaupsių pastarąjį televizijos sezoną sulaukianti laida, yra jaunosios lietuvių aktorių kartos kuriamas parodijų projektas „dar pažiūrėsim“. Jau legenda tampantį žodį „septyyyyyni“ vartoja gal pusė viso televizorius turinčio jaunimo. O sena gera daina „reikia draugą turėti“ turbūt taip ir būtų likusi dulkėti mokyklų muzikos kabinetų spintose, jei jos nebūtų prikėlę išmoningieji laidos kūrėjai. Be abejo, po kai kurių laidų, net ir iš ištikimiausių gerbėjų išgirstu nusivylusius komentarus, jog laida buvo nekokia ir neverta dėmesio.. Kad ir kaip nemalonu būtų tai pripažinti, tai yra neginčytina tiesa. Kartais aktoriams, tarytum, pritrūksta to taip vadinamo „cinkelio“, o, galbūt, laiko, įkvėpimo ar dar kokio bieso ir laida gimsta tikrai nedadirbta. Tačiau kaip palyginimą paimkime analogišką rusų televizijos laidą “balsaja raznica”. Tokiomis pačiomis parodijomis užsiimančią kompaniją sudaro virš 50 kūrybinės grupės narių, kurie kiekvienai parodijai atskirai kruopščiai gamina dekoracijas, aktoriai, kad įsikūnytų į personažą turi pakankamai laiko ir, be abejo ,visam tam jie turi daug sunkiau senkantį biudžetą. Tuo tarpu mūsiškė kompanija dirba teatre, vaidina serialuose, veda renginius, dalyvauja įvairiuose televizijos projektuose ir po viso šito dar sugeba kurti tokias parodijas, kurių kartais galėtų pavydėti ir garsiausi pasaulio persikūnytojai. Taigi, kur slypi šios visai Lietuvai džiugesį keliančios grupelės paslaptis? Atsakymas labai paprastas… Patys aktoriai kaip susitarę atsako, tačiau ir savo akimis galime matyti, kad jiems yra gera dirbti kartu ir tai yra pagrindinė priežastis dėl ko gimsta tokie „šedevrai“ . Tad linkiu visiems (be abejo ir sau) atrasti kompanijas, kuriose galėtume dirbti su šypsena, nesidairyti į laikrodį ir nejausti nuovargio…
