Crisis

December 30th, 2008 Darius Palikti komentarą

y0, su rytojaus švente sveikinus jus visus visus, ir mažus ir didelius!! Te naujieji metai, būna ten krūti, vienu žodžiu fysni.

Pirmąjį savo darbą norėčiau paskirti tai temai, kurią tirbūt jau tūkstantį kartų girdėjote – krizė, KRIZĖ, KRIZĖ. Tačiau ar žinote kas ji yra? Kam ji gręsia? Nuo ko ji prasidėjo? Į šiuos klausimus, savo subjektyvia nuomone, pabandysiu atsakyti.

(Prieš pradedant, noriu pasakyti, kad nesu politologas. Todėl tai nebūtinai bus tiesa ir nesmerkit, jei klysiu.)

Krizė – kas tai?
Krizė prasideda kartu su recesija. Recesija – tai toks įvykis, kuomet ekonomikos augimas visiškai sulėtėja ir netgi smunka. Taip pat auga nedarbas, BVP krenta ir be abejo visi kiti rodikliai. Krizės metu pasiūla pradeda viršyti paklausą, todėl visi suplanuoti pardavimai/galimybės/pelnai lieka neįgyvendinti. O dėl to, kažkas liūdi ir turbūt kenčia. Ai dar, ji prasidėjo dėl per ne lyg didelio, visų noro, tapti turtingais ir susižerti krūvą šlamančių, ko pasekoje, dauguma bankrutuos, taip tuos pačius šlamančius palikdami “oligarchams”.

Krizės poveikis.
Tačiau ši krizė yra ganėtinai išpūstas burbulas, kaip buvo su NT. Realiai paėmus, kam dabar iš tikrųjų yra krizė? Atsakymai keli: valdžiai – jai reikia sutvarkyti visą blednę, kurią pridarė prieš tai buvusi valdžia. (Ypač patiko, čia vakarykštis posėdis, kuomet buvo nubraukti 2mln. lt nuo premjero rezidencijos restauravimo. Socialdemokratai buvo labai patenkinti, nepaisant fakto, kad patys ir paprašė tų pačių 2mln tam dalykui.) Toliau, verslininkams. Ne, ne visiems. Kaip “maxima” pardavinėjo prekes, taip ir pardavinės.. Kaip “Rokiškio sūris” gamino varškę, taip ir toliau sėkmingai gamins. Tik tiek, kad pelnas mažės. Didžiausia krizė yra smulkiesiems verslininkams. Tiems, kurių firma nesugebėdavo konkuruoti su didžiaisiais ir susirinkdavo tik batono trupinius, tačiau kai taip ženkliai augo visa Lietuvos ekonomika, jiems pakakdavo ir tų trupinių iki soties. Ką dabar matome? PST siūlosi apšiltinti jūsų daugiabučio fasadą :) ))) Įsivaizdavot, kad Valdovų rūmus, sporto sales ir kitus grandiozinius projektus statanti bendrovė pereis prie šito? Aišku, dauguma rinksis būtent šią patyrusią kompaniją, o tokiu atveju smulkieji žaidėjai liks “out of bounds”.

O paskutiniesiems paliksiu atskirą pastraipą. Žinote kam dabar dar krizė? O gi menkai išsilavinusiesiems gyventojams. TAIP! Įmonėms mažės apyvarta, jos mažina apimtis, mažina ir darbuotojų skaičių. O ką pirmiausią atleis? Ar vidurinį išsilavinimą turintį “gruščiką”, ar su aukštuoju esantį vadybininką? Paskaitykite straipsnį ir pasakykite kokio bukumo yra žmonės? Čia puikiai tinka citata (“Ar dėl to kalta vien aš, pilietė, turinti nebaigtą vidurinį išsilavinimą?”) TAIP, kalta tu! Nes sugebėjai pasiimti paskolą vien dėl to, kad pabūtum svočia, o dabar nesugebi jos atiduot. Nu Dieve mano, tokių dar reiktų paieškot. Ima paskolą ir nesvarbu ar jos reikia, ar ne. Štai tokie prisiimė, štai tokie patys buvo atleisti ir galiausiai, štai tokie patys tapo nemokūs skolininkai dėl ko ir prasidėjo KRIZĖ. Na aiškų, ne gyventojai čia sudarė daugiausiai skolų, tačiau tai parodo bendrą vaizdą. Taip pat “neapskaičiavo” ir kai kurie verslininkai, kurie bankrutavo ir liko skolingi kitiems verslinikams/bankams milijoną kitą.

Ar viskas taip blogai? Ne. Abu mano tėvai yra darbininkai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Ar galime sakyti, kad jaučiame krizę? Ne. Na tik tai, kad mamai žada dešimtadaliu apkarpyti atlyginimą, bet vis vien gyventi galima. Niekada negyvenome, kaip milijonieriai, nevažiavom atostogauti į užsienį ir aplamai nebuvome pasiėmę nė vienos paskolos. Kai tuo tarpu, gudresni “užsuko savo biznį”, gavo daug pelno ir džiaugėsi gyvenimu. Turbūt taip iš tikrųjų ir buvo. O įdomu kaip jiems sekasi dabar? Firma ant bankroto ribos, atostogos kalnuose liko tik gražiausiuose prisiminimuose, diržai suveržti. Taigi kas dabar laimingesni? Kam mažiau rūpesčių? Beje, taip staigiai krentant visoms kainoms, kadangi pasūla > paklausa, o prekes reikia iškišti. Drąsiai galėčiau sakyti, kad su tėvais galėtume sau leisti ir pakeliauti po kitas šalis. Kaip prancūzai sakydavo apie Liudviką “Saule”: “Puota maro metu.” Tačiau mums to nereikia.

Summa summarum, krizė, šiuo metu, padus kaitina tiems, kurie ekonomikos prieaugio metu gyveno ne pagal savo galimybes, nepaskaičiuodami ir tikėdami ateitimi. Bet juk visuomet valdo šaltas protas. Beje, kaip ir sakiau, šiuo metu palankiausias metas kažką pirkti – aplinkui VIEN nuolaidos. Tik atsiminkite, kad po pusmečio gali būti dar sunkiau, tad neįsijauskite per ne lyg. Tai lyg ir viskas, ką norėjau išsakyti apie šį baisų laikotarpį. :-)

Nėra panašių įrašų.

Kategorija: Dalykiška Žymos:
  1. Po kol kas nėra nė vieno komentaro.
  1. Po kol kas nėra jokių nuorodų.