Taigi vakar dalyvavau pirmojoje savo gyvenime KFSA ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje, kurios metu buvo renkami nauja valdyba, pirmininkas bei atstovai į tarybas, parlamentus ir komisijas. Su šiais rinkimais buvo sieta daug vilčių, kadangi daugelis žmonių manė, kad į KFSA ateis nauji veidai, nauji vėjai. Užbėgant įvykiams už akių, norėčiau pasakyti, kad jie ir atėjo, tačiau tikrai ne tokie, kokių daugelis galėjo tikėtis.
Aš buvau iškeltas į marketingo srities koordinatoriaus vietą, kurios taip pat siekė ir mano kursiokė Gaudrė. Po visų kalbų, atsakymų į klausimų, vyko balsavimas, kuriame, deja, teko pripažinti varžovės pranašumą. Jei neklystu rezultatas buvo 8:17, 7 susilaikė. Gaila, tačiau ką padarysi, gyvenimas juk tuom nesibaigia. Tačiau apmaudu, kadangi prieš šią konferenciją buvau tikrai stipriai save užmotyvavęs dirbti šioje sferoje ir padėti KFSA savo darbais tiek ir marketingo srityje, tiek ir valdyboje. Nors širdimi jaučiau, kad šis postas man tinka galbūt labiau, tačiau nenoriu sumenkinti Gaudrės gebėjimų, bet salėje buvę žmonės nusprendė, kad tai netiesa.
Tačiau kas dar labiau nustebino, tai kai kurių žmonių balsavimas. Kai kurių pažįstamų/draugų balsavimas. Aišku sakysime, kad balsuoti pagal simpatijas nepridera, tačiau tarp mūsų galime dėti lygybės ženklą, aš galbūt daugiau gavau rėmėjų, ji daugiau koordinavo, bet kai pamatai, kad draugas kelia ranką už kitą kandidatę, supranti, kad patarlė: “laikyk savo priešą arti, o draugą dar arčiau” iš tiesų egzistuoja. Visgi ir seime, jei priklausai vienai partijai, tu balsuoji už tos partijos pasiūlytą sprendimą, nors jis tau gali ir nepatikti. Taip ir čia – jeigu laikau tave savo draugu, tai iš solidarumo pakelčiau ranką už tave, jeigu nemanyčiau, kad kitas kandidatas yra kur kas geresnis eiti į tą postą.
Bet jau nieko nepakeisi, yra kaip yra, ir gyvename sava vaga 
Bus dar tų rinkimų, bus dar ir tų konferencijų, tiesa, po kol kas trūksta tik motyvacijos, tačiau su laiku galbūt grįš.
Panašūs įrašai:
