Praeitą savaitę, pirmadienį, įvyko kiekvieno studento laukiamiausias dalykas – pasibaigė sesija. Ir ką gi aš supratau per šį laikotarpį? O gi tai, jog sesija yra vienas šauniausių dalykų studijų metu. Aš šį laikotarpį pavadinčiau atostogomis su minimaliu laiko atsiejimui mokslams. Na tiesa, aukštu vidurkiu pasigirti galbūt ir negaliu – 7,61, tačiau to visai užtenka, jog neprarasčiau valstybės finansuojamos vietos ir visiškai nekvaršinčiau sau galvos dėl mokslo. Tiesa, stipendiją gauti būtų labai malonu, papildomos pajamos niekada nebus pro šalį, tačiau manau, kad reiktų pasikeisti visam iš esmės, kadangi yra tokių žmonių, kurių vidurkis 9,83, tad tektų aukotis ir atsiduoti knygų magijai. Kaip žinia, šis procesas manęs nežavėjo niekada gyvenime.
Be abejo, studijuoju ne pačioje sunkiausioje studijų programoje ir, ko gero, teisininkai, medikai ar kiti studentai, už šį sesijos garbinimą mestų į mane ne vieną akmenį, tačiau aš nekaltas, juk jie patys pasirinko savo gyvenimo kelią. Supratau dar ir tai, jog paskaitų lankymas nėra esminis dalykas, kadangi visą reikiamą informaciją gali gauti iš kursiokų ar pačių dėstytojų atsiųstų skaidrių.
Taigi reziumuojant, galima sakyt, jog ta sesija nėra jau tokia ir baisi. Na, bent jau pirmąjį semestrą, tai tikrai ne 
Bet kiek teko girdėti, jog kitos sesijos laukia sunkesnės ir tada jau bijosiu, lyg velnias kryžiaus. Tikiuosi, kad tai tik antrakursių sapalionės :/
Panašūs įrašai:
Pas mus mokslas irgi nesunkus, bet antro kurso sesija gavosi tikrai žymiai sunkesnė nei ankstesnės.
Visu 100% pritariu tau;) Graudu buna klausytis kaip VGTU’snikai ir MRU’snikai steni, kad tik sesija be skolu uzbaigt, kas ne kiekvienam pavyksta:) As uz VU ir komfaka!!!;) ir zinoma uz sesija:D
Asmeniškai, tai myliu komfaką, kadangi tie žodžiai, jog jei nori tik diplomo, bet ne mokytis, tai stok ČIA yra 100% tiesa. Būdamas šiek tiek pakrikusio mąstymo, su malonumu tuo ir naudojuosi