Ši diena panaši į kitas, tik yra labiau sureikšminta bei didesnės svarbos. Nuliūdau, kai užsukęs į mokyklą ten nieko neradau, tad į egzaminą teko keliauti be paskatinamojo mokytojų žodžio. Bet kaip sakoma, ne rožėm kelias klotas. Man patiko egzamino pradžia, nes buvome vėjavaikiškai nusiteikę ir visiškai ramiai linksminomės su Kamile. Bandėme užkrėsti gera nuotaika šalia sėdinčius mokinius (greičiausiai jie galvojo, jog čia du adaptai ir tuoi prisiprikolins), bet tikrai mačiau, jog kažkas išspaudė šypseną nuo mūsų kalbų, o tai jau šioks toks atitrūkimas nuo streso ir kitų nesąmonių, kurių prisigalvoja cielas dvyliktokas. Iš tiesų, atsivertus užduotis prikolai baigėsi. Sakau rimtai – šiek tiek sustresavau net aš. Fuck man, ką man rašyt?! Kas per temos?! Štai tokios mintys kirbėjo galvoje, tačiau juk ne tam “mokiausi” tuos dvyliką metų* , kad nežinočiau ką rašyti. Pradėjus darbams, įnikome į rašymą ir tiesą sakant, pradėjus rašyti viskas kur kas palengvėjo, pyliau kaip bitutė Prikūriau dafiga: viena pilna pastraipa buvo gryna kūryba. Tikiuosi, kad papuls ta Šiaulių raj. mokytoja, kuri klausė ar “Dievų miškas” apysaka, bo tokiai tai tikrai prilips!

Teksto suvokimas ir patiko, ir ne. Pats tekstas buvo LEDINIS! Martinaitis maladec bičas, jis rašo suprantamai, paprastai ir aiškiai! Tai ne kai kokia V. Daujotytė, kurios teksto vingrybių turbūt ir pati nesuprastų, nes žinote, kuo žmogus jaučiasi labiau išsilavinęs, tuo labiau jis nori pasireikšti ir suvelti taip, kad niekas kitas nesuprastų, ir tik ausytėm karpytų Būtent ant šito kanto M. Martinaičio tekstas buvo geras. Tačiau kita medalio pusė yra klausimai, kurie man pasirodė šiek tiek sukti brukti, bet viskas lygtai visai gerai, o ir egzaminas jau praėjo, taigi nieko nepakeisi. Tad žiūrėsime, kaip čia man seksis.

Realistiškai vertinant, manau apie 75% turėčiau surinkti.

* – Vyr. vykdytojas šnekėdamas pasakė: “neveltui mokėtės dvyliką metų”, po to sekė mano replika: “mokėmės tik du, dvylika į mokyklą ėjome”. Šis palinksėjo galva, ir pasakė: “gerai būtų”. Bet iš tikrųjų mano žodžiai atspindi tiesą! Neugi jums ne tas pats?