Taip jau atsitiko, jog gyvenimas trumpam, na kaip minimum ketveriem metams, persikelia į didžiai gerbiamą Lietuvos sostinę Vilnių. Šiandien jums rašau būtent iš ten. Nepilnai savaitę svečiuojuosi pas brolį, guliu ant raskladuškės ir rašau. Rašau, nes jau senai neberašiau, o kai kurie galbūt ir pasiilgti manęs spėjo (yra tokių?).
Taigi, ar džiaugiuosi? Manau, tikiu ir viliuosi, jog TAIP. Nors norėjau kažko kito (politikos mokslų), tačiau neišėjo, tad tenka tai, kas tenka.. O teko visai nieko, nemokamas mokslas, specialybėje, kurios specifikacijos iki galo pilnai net aš pats neišsiaiškinau, bet argi tai problema? Mama sakė, jog mano asmenybė ir studijų aprašymas atitinka, kaip kirvis kotą. Manau, tai yra tikra tiesa. Sakyčiau, jog tai yra geriausia iš to, kas liko. Ir aš čia patekau, KO DAUGIAU BENORĖTI?!
Visų pirma, galvoju, jog Vilnių ir mane sieja šiokia tokia simpatija, na gerai, prisipažinsiu, kad ji ne tokia ir maža 
O viskas įsiliepsnojo dar senai, kai aš čia atvykau ekskursijos proga, apžiūrėti VU ir VGTU. Iš tikrųjų šis miestas man patinka, draugiški žmonės, viskas kiek kitaip nei mano senajame kaime, tačiau nenurašau ir nenuvertino ir jo Tačiau tikrai.. MAN ČIA PATINKA. O juk tai ir svarbiausia?
Nors studijų metai dar ir neprasidėjo, tačiau jau teko susipažinti su keleta kursiokių. Nežinau ar jie būsimi grupiokai, bet labai norėčiau, kad kai kurie jais būtų, o kai kurie ne. Ypač patiko žmogus iš Panevėžio, kuris pirmosiomis dienomis pasirodė lyg būtų sesė ar brolis, nes mus sieja nemažai sutapimų Tikiuosi, jog ir kiti bus tokie pat linksmi, draugiški ir nuotaikingi.
Bet visgi, anksčiau bijojau, o mano baimės ir pasitvirtino, kad peilis po kaklu taps Vilniaus eismas. Pirmosiomis dienomis, kuomet teko dalyvauti šitame ‘renginyje’ net prakaitas išpylė.. Taip. Man labiau patinka Panevėžys šiuo kantu Bent jau žinau kiekvieną užkampį ir pokampę.
Bet reziumuojant viską, esu laimingas, patenkintas, džiaugiuosi, jog šis gyvenimo kelias atvedė būtent čia ir dabar.
Panašūs įrašai:
Aha, aš irgi gerą savaitę Vilniuje praleidau ir jausmas labai panašus – patiko, bet tie atstumai, kamščiai… O aš taip mėgstu visur pėstute keliaut!
Heh, na iš dalies ant kamščio normalaus dar nesu patekęs, kažkaip visąlaik spėjam apvažiuot ten, kur jų nėra, arba tuo metu iš vis nevažiuot. Bet manau, kad teks kažkada ši dalia :/